- rytvėjis
- rýtvėjis dkt.
.
.
rytvėjis — sm. (1) K, BŽ67, Grž, Vkš; CII185, B963, N, rytvėjỹs (3a) iš rytų pusės pučiantis vėjas: Vėjas, rodos, rytvėjis, toks šaltas Žem. Rytvėjis pasikel[ia] B. Rytvėjỹs pučia J. Šįrytais šalta y[ra], puta rytvėjis Kl. Čia jie prasiplėšo nei rytvėjis… … Dictionary of the Lithuanian Language
rytvėjas — sm. (1); N žr. rytvėjis: Rytvė[ja]s įgairino, ir paršalo bulvės rūsė[je] Bržr … Dictionary of the Lithuanian Language
rytvėjlinkui — rytvėjliñkui adv. į tą pusę, iš kur pučia rytvėjis: Eik rytvėjliñkui J … Dictionary of the Lithuanian Language
šokti — šokti, a ( sta Š, Pg, Mžš, Pnm, Aln, Dg), o K, Š I. atlikti tam tikrą staigų veiksmą. 1. intr. H, R, MŽ, N, M, L, LL226, DŽ, Vvr, Tl, Dr, Klk, Bsg, Krs, Kkl, Ss, Eiš, Mlk daryti šuolį: Per upelį šokte šoko R176. Jo čia per griovį šokta J.Jabl.… … Dictionary of the Lithuanian Language